- klioruoti
- ×kliorúoti, -úoja, -ãvo (plg. klioravoti, vok. dial. klôren) 1. tr. K skaidrinti duodant nusistoti: Kliorúok alų, pildamas iš vieno kubilo į kitą iš tyko J. | refl.: Alus kliorúojas J. 2. intr. nešti ledus (apie upę); ledams upėje tirpti: Nemunas kliorúote išsikliorãvo (lytys jau nuėjo) J. Pernai per Velykas jau buvo šilta – sniegas nutirpęs, ledai kliorãvo Grg. \ klioruoti; išsiklioruoti; nuklioruoti
Dictionary of the Lithuanian Language.